Žaizda yra odos struktūros ir funkcijos pažeidimas. Jos skirstomos į ūmias (sukelia išoriniai veiksniai) ir lėtines (sukelia endogeniniai veiksniai). Dažniausios ūmių žaizdų priežastys yra chirurginė intervencija, įkandimai, nudegimai, įpjovimai. Lėtines žaizdas lemia daugelis priežasčių, pavyzdžiui, arterijų, venų ligos, onkopatologija, metabolinės ligos. Šio tipo žaizdoms būdingas ilgai trunkantis ir sunkus gijimas.

Literatūra:
Edwards, V. (2013). Key aspects of burn wound management. Wounds UK. 9(Supp 3), 1-9.International Best Practice Guidelines (2014). Effective skin and wound management of noncomplex burns. Wounds International. Retrieved from http://www.woundsinternational.com/best-practices/view/best-practice-guidelines-effective-skin-and-wound-management-in-non-complex-burns.

Nudegimai

Nudegimas – tai odos pažeidimas, sukeltas temperatūros poveikio. Nudegimų metu dėlkarščio,elektros srovės, trinties, cheminių medžiagų ar spinduliuotės poveikio pažeidžiama oda ar gilesni audiniai. Pagrindinės nudegimų priežastys yra klasifikuojamos pagal nudegimo mechanizmą. Nudegimai gali būti terminiai, cheminiai, radiaciniai ir sukelti elektros. Dažniausiai pasitaiko terminiai nudegimai, kuriuos sukelia ugnies liepsna, karšti garai, skysčiai ar aliejai, taip pat prisilietimas prie karštųpaviršių, metalo ar stiklo (kontaktiniai nudegimai).

Literatūra:
Kievišas M., Dobilinskas A., Zacharevskij E., prof. dr. Rimdeika R. Trauminės šaltajam metų sezonui būdingos žaizdos, jų ypatybės, gydymas ir priežiūra. Lietuvos gydytojo žurnalas 2018. 1:54-60.

Išplonėjusios odos pažeidimai

Gležnos, išplonėjusios odos pažeidimai (angliškai Skin tears) – tai dažniausiai trauminės kilmės odos pažeidimai senyvame amžiuje (>80 m.), kai nuplėšiama epidermis arba epidermis ir derma.

Priežastys:

  1. Pakitusi odos struktūra: epidermio atrofija, dermos atrofija, sumažėjęs kolageno kiekis ir elastingumas, sumažėjusi vaskuliarizacija, susiformavusios raukšlės.
  2. Pakitusi odos funkcija: sumažėjęs prakaito ir riebalinių liaukų aktyvumas sąlygoja odos išsausėjimą.
  3. Minimalios traumos: įbrėžimas, nutrynimas, įpjovimas, sumušimas ir panašiai.

Dažniausiai įvyksta namuose ar gydymo įstaigoje dėl banalių priežasčių: aštrūs daiktai, statūs kampai, grubūs paviršiai, šiurkščios medžiagos.

 

Literatūra:

Le Blanc, K., Baranoski, S., Christensen, D., et al. (2013). International Skin Tear Advisory Panel: A tool kit to aid in the prevention, assessment, and treatment of skin tears using a simplified classification system©. Adv in Skin & Wound Care. 26(10), 459-76.

Ūmios buitinės žaizdos

Nedideli buitiniai sužalojimai (įdrėskimai, negilūs įpjovimai ir kt.), mikrotraumos sportuojant, avalynės sukelti pažeidimai, negilūs nudegimai ir kitos ūmios buitinės žaizdos taip pat gali būti gydomos gydomaisiais tvarsčiais.

Literatūra:
Crumbley, D.R. & Andrew, L.E. (2016). Traumatic wounds: assessment and management. In D.B. Doughty & L.L. McNichol (Eds.), Wound, ostomy and continence nurses society core curriculum: wound management (pp. 635-48) Wolters Kluwer, Philadelphia.

Diabetinės pėdos opos

Diabetinė pėda gali būti apibūdinama kaip sindromų grupė, kai periferinė neuropatija¹, išemija² ir infekcija³ sukelia audinių irimą,todėl pėdoje atsiranda žaizdų.

Periferinė neuropatija¹ – tai nervinio audinio pažeidimas, kai gali išsivystyti neuropatinė pėdos opa.

Išemija² – sumažėjęs arterinio kraujo pritekėjimas į audinius.

Infekcija³ – kenksmingas žaizdos užteršimas mikroorganizmais.

Literatūra:
Young, M. (2014). The diabetic foot: an overview for diabetes nurses. J of Diabetes Nursing 18(6), 218–26.International Best Practice Guidelines (2013). Wound management in diabetic foot ulcers. Wounds International. Retrieved from http://www.woundsinternational.com/best-practices/view/best-practice-guidelines-wound-management-in-diabetic-foot-ulcers.

Kojų opos

Kojų opos – apatinėse galūnėse atsivėrusios žaizdos, dažniausiai blauzdų srityje. Pagal gylį opos skiriamos į paviršines (pažeista oda ir poodis) ir gilias (pažeista oda, poodis ir giliau esantys audiniai).

Kojų opos gali būti:

Arterinės. Dažniausia šio tipo opų (žaizdų) priežastis – periferinių arterijų okliuzinė liga.

Veninės. Dažniausios priežastys – venų varikozė, potrombozinis sindromas.

Literatūra:
Principles of compression in venous disease: a practitioner’s guide to treatment and prevention of venous leg ulcers. (2013). Wounds International. Retrieved from
http://www.woundsinternational.com/best-practices/view/principles-of-compression-in-
venous-disease-a-practitioners-guide-to-treatment-and-prevention-of-venous-leg-ulcers.

Kitos odos ir poodinių audinių ligos

•Kitur neklasifikuojamos, įvairioskilmėslėtinės odos opos;
•Odos ir poodiniųaudinių infiltraciniai pakitimai.

Literatūra:
Dowsett, C. and Allen, L. (2013). Moisture-associated skin damage made easy. Wounds UK 9(4), 1-4. Retrieved from http://www.wounds-uk.com/pdf/content_10961.pdf.

Antriniu būdu gyjančios chirurginės žaizdos

Atviros operacinės žaizdos yra paliekamos gyti natūraliai.Tačiau, pasitaiko, kad šios žaizdos infekuojasi ir joms gyti gali būti panaudojami antibakteriniai gydomieji tvarsčiai.

Literatūra:

Doughty, D. & Sparks, B. (2016). Wound-healing physiology and factors that affect the repair process. In R.A. Bryant & D.P. Nix (Eds.), Acute & chronic wounds: current management concepts, 5th Ed. (pp. 63-81). St. Louis, MO: Elsevier.

I-II stadijos pragulų opos

Pragulos – tai odos ar gilesnių audinių pažeidimai dėl sutrikusios kraujotakos ir audinių mitybos spaudžiamose kūno vietose. Atsiranda tada, kai kraujas, nešantis deguonį ir maistines medžiagas, negali patekti į suspaustas kūno vietas. Ląstelės, negaudamos deguonies ir maisto medžiagų,žūva ir pradeda irti. Taip susiformuoja pragulos.

I stadijos pragula
Odos paraudimas – neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį.

II stadijos pragula
Paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas.

Literatūra 
Edsberg, L.E., Black, J.M., Goldberg, M., et al. (2016). Revised National Pressure Ulcer Advisory Panel pressure injury staging sytem. J Wound Ostomy Continence Nursing. 43(6), 1-13.

III-IV stadijos pragulų opos

Pragulos – tai odos ar gilesnių audinių pažeidimai dėl sutrikusios kraujotakos ir audinių mitybos spaudžiamose kūno vietose. Atsiranda tada, kai kraujas, nešantis deguonį ir maistines medžiagas, negali patekti į suspaustas kūno vietas. Ląstelės, negaudamos deguonies ir maisto medžiagų, žūva ir pradeda irti. Taip susiformuoja pragulos.

III stadijos pragula
Pragulos opos išopėjimas apima poodį.

IV stadijos pragula
Pragulos opos išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus

Literatūra 
Edsberg, L.E., Black, J.M., Goldberg, M., et al. (2016). Revised National Pressure Ulcer Advisory Panel pressure injury staging sytem. J Wound Ostomy Continence Nursing. 43(6), 1-13.

Pūslinė epidermolizė

  • Įgyta pūslinė epidermolizė (epidermolysis bullosa acquisita) – tai lėtinė, recidyvuojanti, mechaninių veiksnių sukelta, nepaveldima pūslinė dermatozė, kuriai būdinga poepiderminių pūslių susidarymas, paskui – randėjimas.
  • Įgimta pūslinė epidermolizė (epidermolysis bullosa acquisita) – tai pūslinė odos liga, kuriai būdinga dėl menkiausios traumos odoje ir gleivinėse atsirandančios pūslės ir erozijos.

Tvarsčiams pašalinti rekomenduojama naudoti NILTAC

http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17098678