• Išvalo žaizdą nuo negyvybingų audinių;
• Skatina sveikų audinių formavimąsi, epitelizaciją;
• Žaizda greit sugyja;
• Nelieka randų;
• Mažina skausmą;
• Galima maudytis;
• Nereikia dažnai keisti;
• Tinka sunkiai tvarstomoms žaizdoms.

Tvarstis, susilietęs su žaizdos eksudatu, virsta geliu. Gelis brinkina negyvus žaizdos audinius, todėl žaizda lengvai išsivalo. Išsivalius žaizdai, skatinamas naujų kapiliarų formavimasis ir epitelizacija. Žaizda užsipildo granuliaciniu audiniu, pasidengia epiteliu ir sugyja.

Natrio karboksimetilceliulioze, pektinas, želatina, poliuretano plėvelė, poliuretano putos.

• Nusiplaukite rankas;
• Nuplaukite žaizdą vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite odą aplink žaizdą. Ant odos neturi likti kremų ar kitų riebių medžiagų;
• Nuimkite nuo tvarsčio skaidrią apsauginę plėvelę. Stenkitės su žaizda besiliečiančio ir lipnaus sluoksnio neliesti pirštais;
• Dėkite tvarstį ant žaizdos švelniai, bet tvirtai priglostydami. Tvarstis turi dengti bent po 3 cm sveikos odos aplink žaizdą;
• Nuėmimas: švelniai paspauskite aplinkinę odą ir pakelkite tvarsčio kraštus aplink žaizdą, paskui atsargiai nuimkite.

Pastabos:

• Tvarstį reikia keisti, jei žaizdos skystis prateka arba priartėja prie tvarsčio kraštų, jei žaizda kraujuoja, skauda;
• Netinka kartu naudoti su aliejinį, parafininį ar kitą riebų pagrindą turinčiais tepalais arba kremais;
• Po pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis išvalo žaizdą nuo negyvų audinių. Jei, nuėmę tvarstį, ant žaizdos matote geltoną masę, tai reiškia, kad žaizdoje palaikoma drėgna aplinka ir sudarytos sąlygos gyti.